Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas nustato, kad savivaldybių aplinkos stebėsena (monitoringas) vykdomas joms priskirtose teritorijose, siekiant gauti detalesnę informaciją apie savivaldybių teritorijų gamtinės aplinkos būklę ir planuoti bei įgyvendinti vietines aplinkosaugos priemones. Europos Sąjungos (toliau – ES) direktyvos, Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir Aplinkos ministerijos aplinkosaugos srities teisės aktai nustato papildomus miesto gyvenamosios aplinkos kokybės stebėsenos ir valdymo uždavinius.

Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme pateiktas toks aplinkos monitoringo apibrėžimas:

Aplinkos monitoringas (stebėsena) – sistemingas aplinkos bei jos komponentų būklės ir kitimo stebėjimas, antropogeninio poveikio vertinimas ir prognozė.

Vykdant aplinkos monitoringą, stebima, vertinama ir prognozuojama:

1. fizikinio, radiacinio, cheminio, biologinio ir kitokio antropogeninio poveikio šaltiniai bei jų poveikis aplinkai;

2. oro ir kritulių, paviršinio vandens (upių, ežerų, tvenkinių, Kuršių marių, Baltijos jūros), dirvožemio, žemės gelmių, biotos būklė;

3. natūralių ir antropogeniškai veikiamų gamtinių komponentų (pelkių, natūralių ir kultūrinių pievų, miškų ir kt.) būklė;

4. aplinkoje vykstančių globalinių procesų kaita ir tendencijos (rūgštieji krituliai, ozono sluoksnio kitimas, šiltnamio reiškinys ir kt.).

Kad būtų efektyviai valdoma aplinkos kokybė, Alytaus miesto savivaldybei (toliau – savivaldybė) optimalu turėti vieną kompleksinę miesto aplinkos kokybės valdymo programą, kurioje būtų numatyta:

visi savivaldybės aplinkos kokybės gerinimo tikslai ir uždaviniai;

aplinkos sektorių būklės stebėsenos reikalavimai, orientuojant duomenų rinkimą ir naudojimą savivaldos funkcijoms įgyvendinti, informacinei administravimo sistemai formuoti;

reikalavimai, kaip kaupti, sisteminti, naudoti valdyme, pateikti visuomenei įvairialypius duomenis apie aplinkos sektorių būklę, jos gerinimą.

Tokios kompleksinės programos nauda – strategiškai orientuoti išteklius svarbiausiems Alytaus miesto gyventojų sveikatingumo ir gamtosaugos reikmėms, sukaupti vientisą atskirų tyrimų, matavimų, analizių informaciją, leidžiančią rengti pagrįstas, kompleksines priemones.

Bendrasis programos tikslas – sukurti Alytaus miesto aplinkos informacinę sistemą, apimančią visą pagrindinę aplinkosauginę informaciją, būklės stebėseną, situacijos vertinimą ir priemonių rengimą, sudarysiančią sąlygas kryptingai ir kompleksiškai valdyti Alytaus miesto aplinkos kokybinių rodiklių kaitą: mažinti oro, grunto taršą, išsaugoti miesto kraštovaizdį, gamtinę aplinką, užtikrinti ūkinės veiklos ir statybų neigiamų pasekmių aplinkai prevenciją.

Programa numato, kad Alytaus miesto aplinkos užterštumo duomenys būtų kaupiami ir sisteminami įvertinant bendrojo, specialiojo, detaliojo teritorijų planavimo, techninio projektavimo, aplinkos priežiūros administravimo procesų reikmes, kad padėtų pagrįsti darnią statybų ir ūkinės veiklos plėtrą.

Alytaus miesto savivaldybės aplinkos monitoringo 2017–2022 m. programa parengta vadovaujantis Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), nurodytomis aplinkos apsaugos ilgalaikės plėtros kryptimis bei priemonėmis; Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 112-2842), Aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75), Saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Žemės gelmių įstatymo (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-07-03 įsakymu Nr. D1-380 (Žin., 2007, Nr. 76-30345) patvirtintomis Bendrosiomis savivaldybių aplinkos monitoringo ir kitų aplinkosaugos srities įstatymų nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-09-11 nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003. Nr. 89-4029) V skyriaus poskyryje „Aplinkos kokybė“ numatytomis priemonėmis ir 284 punkte išvardytais aplinkos būklės rodikliais, remiantis standartizuotomis ir tarptautiniu mastu pripažintomis aplinkos stebėsenos metodikomis.

Alytaus miesto savivaldybės aplinkos monitoringo programa:

1. skirta aplinkos būklei valdyti Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje, kad atlikus stebėjimus būtų gauta išsamesnė, negu gaunama valstybinio aplinkos monitoringo metu, informacija apie Alytaus miesto savivaldybės teritorijos gamtinės aplinkos būklę, kuria remiantis būtų galima vertinti ir prognozuoti aplinkos pokyčius bei galimas pasekmes, rengti atitinkamas rekomendacijas, planuoti neigiamo poveikio mažinimo programas bei planus ir įgyvendinti jose numatytas priemones, teikti informaciją specialistams bei visuomenei;

2. apibrėžti Alytaus miesto savivaldybės aplinkos monitoringo apimtį;

3. remtis lėšų efektyvaus panaudojimo principu.

4. Programa suskirstyta į dalis pagal gamtinės aplinkos sferas: aplinkos oras, dirvožemis, gyvoji gamta, kraštovaizdis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 str. 1 dalimi, Alytaus miesto savivaldybėje pagal parengtą programą vykdoma želdynų ir želdinių būklės stebėsena, todėl rengiant Programos dalį „Gyvoji gamta“, atsižvelgta į Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2013-11-28 sprendimu Nr. T-270 patvirtintą Alytaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos 2014–2018 metų programą.

6. Programoje nurodyta:

monitoringo tikslas, pagrindiniai uždaviniai, monitoringo poreikio pagrindimas;

monitoringo planas kiekvienai Programos daliai, kuriame nurodoma:

monitoringo objektai (pvz., aplinkos oras, gyvūnų ar augalų rūšys, estetinę vertę turinčios panoramos ir pan.);

stebimi parametrai (pvz., meteorologiniai parametrai (temperatūra, vėjo greitis, vėjo kryptis ir pan.), aplinkos kokybės parametrai (kietosios dalelės, sunkieji metalai ir pan.), rūšies gausumo parametrai (individų skaičius, porų skaičius ir pan.), kraštovaizdžio struktūros vertinimo parametrai ir matavimo vienetai;

stebėjimų periodiškumas kiekvienai Programos daliai (nurodomas konkretus laikotarpis ar kartai per tam tikrą laikotarpį, pvz., 9 kartai per metus);

monitoringo vietų parinkimo principai ir pagrindimas;

monitoringo vietų skaičius ir jų išsidėstymo schema GIS pagrindu (shape arba dwg formatu ir pdf formatu);

metodų bei procedūrų sąrašas su nuorodomis į atitinkamus teisės aktus, kuriuose yra įtvirtinti nurodyti metodai ir procedūros, o jei tokių teisės aktų nėra, pateikiamos nuorodos į Lietuvos, Europos, tarptautinius standartus ar tarptautinių susitarimų reikalavimus;

atskiroms monitoringo dalims taikomi vertinimo kriterijai (pvz., dirvožemio monitoringo duomenys vertinami pagal geocheminio fono rodiklius ir pan.);

monitoringo duomenų bei ataskaitų (metinės ir galutinės ataskaitos, apimančios savivaldybių teritorijų gamtinės aplinkos būklės vertinimą, išvadas ir pasiūlymus dėl galimų neigiamo poveikio mažinimo priemonių) teikimo forma, terminai, monitoringo duomenų ir ataskaitų gavėjai.

7. Programa parengta 6 metams (2017–2022 m.).

8. Rengiant programą atsižvelgta į:

8.1. galiojančias Alytaus miesto teritorijos bendrojo plano nuostatas;

8.2. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2013-11-28 sprendimu Nr. T-270 patvirtintą Alytaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos 2014–2018 metų programą, jos vykdymo ataskaitas (informacija skelbiama Alytaus miesto savivaldybės interneto svetainėje http://aplinkosauga.alytus.lt);

8.3. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimu Nr. T-14 patvirtintą Alytaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo 2013–2017 metų programą, jos vykdymo ataskaitas (informacija skelbiama Alytaus miesto savivaldybės interneto svetainėje http://aplinkosauga.alytus.lt);

8.4. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2007-01-25 sprendimu Nr. T-5 patvirtintą Alytaus miesto kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą;

8.5. Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių tvarkymo projektą (informacija skelbiama Alytaus miesto savivaldybės interneto svetainėje http://aplinkosauga.alytus.lt/alytaus-miesto-savivaldybes-teritorijoje-esanciu-zeldynu-ir-zeldiniu-tvarkymo-projektas);

8.6. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2010-12-29 sprendimu Nr. T-261 patvirtintą Alytaus miesto aplinkos oro kokybės valdymo programą bei programos vykdymo ataskaitas (informacija skelbiama Alytaus miesto savivaldybės interneto svetainėje http://aplinkosauga.alytus.lt);

8.7. Aplinkos apsaugos agentūros atliktą aplinkos oro kokybės 2010–2011 m. vertinimą, vykdant Lietuvos oro kokybės monitoringo sistemos modernizavimo naudojant difuzinius ėmiklius projektą bei pasyvių sorbentų pagalba atliktą Alytaus miesto aplinkos oro kokybės 2004–2006 m. vertinimą (informacija skelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje http://oras.gamta.lt/cms/index?rubricId=480cd641-f93b-4070-8a51-41f768c5b898);

8.8. Alytaus miesto šiaurinio pramonės rajono aplinkos oro kokybės tyrimų pasyviais sorbentais 2008 m. programą bei atliktų tyrimų ataskaitą (informacija skelbiama Alytaus miesto savivaldybės interneto svetainėje http://aplinkosauga.alytus.lt);

8.9. Alytaus miesto teritorijos ekogeocheminį įvertinimą, sudarant žemėlapius (informacija skelbiama Alytaus miesto savivaldybės interneto svetainėje http://aplinkosauga.alytus.lt/ekogeocheminis-ir-atmogeocheminis-ivertinimas).

9. Remiantis lėšų efektyvaus panaudojimo principu, sudarytas preliminarų programos priemonėms įgyvendinti lėšų poreikis, finansavimo šaltiniai ir paskirstymas kiekvieniems metams.

10. Parengta programa suderinta pagal aplinkos ministro 2004-08-16 įsakymu Nr. D1-436 patvirtintus Bendruosius savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatus.

11. Suderinta programa pateikta Alytaus miesto savivaldybės administracijai popierine forma ir elektroninėje laikmenoje po 3 egzempliorius.

12. Suderinta parengta programa pristatyta Alytaus miesto savivaldybės administracijai, tarybos komitetams ir pan. (iki 3–4 kartų), taip pat pristatyta patvirtinti Alytaus miesto savivaldybės tarybai.

13. Programa parengta vadovaujantis šiais teisės aktais:

13.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu;

13.2. Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu;

13.3. Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymu;

13.4. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu;

13.5. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymu;

13.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-09-11 nutarimu Nr. 1160 patvirtintos Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos V skyriaus poskyryje „Aplinkos kokybė“ numatytais tikslais ir uždaviniais ir Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo priemonių plane išvardytomis įgyvendinimo priemonėmis;

13.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-01 nutarimu Nr. 1526 patvirtintu Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašu;

13.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-10-02 įsakymu Nr. D1-703 patvirtintu Nacionaliniu kraštovaizdžio tvarkymo planu;

13.9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-08-16 įsakymu Nr. D1-436 patvirtintais Bendraisiais savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatais;

13.10. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2008-06-17 įsakymu Nr. 1-104 patvirtintu Ekogeologinių tyrimų reglamentu;

13.11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2011-12-11 įsakymu Nr. 591/640 patvirtintomis Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normomis;

13.12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-12-12 įsakymu Nr. 596 patvirtintu Aplinkos ir oro kokybės vertinimo tvarkos aprašu;

13.13. kitais aplinkosaugos teisės aktais;

13.14. pirmiau išvardytų teisės aktų naujausiais pakeitimais ir papildymais bei paslaugų teikimo laikotarpiu naujai priimtais teisės aktais, susijusiais su paslaugų teikimu.